dissatisfaction(n.)
英 [ˌdɪsˌsætɪsˈfækʃn] 美 [dɪsˌsætɪsˈfækʃən]
"缺乏愉悦或满足感,由失望或无法满足引起的不安感," 1630年代; 参见 dis- + satisfaction。
该词起源时间:1630年代
英 [ˌdɪsˌsætɪsˈfækʃn] 美 [dɪsˌsætɪsˈfækʃən]
"缺乏愉悦或满足感,由失望或无法满足引起的不安感," 1630年代; 参见 dis- + satisfaction。
该词起源时间:1630年代